Tokia mintis kilo dar pavasarį, po filmavimo su verslo strategijų ekspertu Davidu Goldsmithu.  Davidas vedė seminarą vyrams su kaklaraiščiais ir moterims su kostiumėliais. Temos nepamenu, bet tai buvo apie verslo strategiją - apie tai mes jį taip pat kalbinome filmavimo metu. Kaip ir tikėjomės iš tarptautinio lygio lektoriaus, Davidas įkvepiančiai papasakojo tiek apie idėjas, tiek apie verslo žingsnius ekonominės krizės metu. Visus video galite pamatyti čia.


Ir tada nutiko šis tas netikėto. „Apšildant” kameras Davidas lyg tarp kitko prasitarė, kad viena iš jo veiklų - padėti žmonėms (ok, daugiausia - moterims) išsirinkti drabužius parduotuvėse. Dar labiau nustebino tai, kad jis entuziastingai sutiko čia pat vietoje sukurti keletą video siužetų šia tema. Buvo greit nusimestas kaklaraištis ir pakeisti marškiniai ir mes smagiai pakalbėjom apie tai, kas svarbu einant apsipirkti, kaip moterys galėtų praktiškai išspręsti makiažo klausimą bei kokią strategiją pritaikyti norint atsikratyti drabužių iš spintos. Viskas prasidėjo nuo to, kad žmonai patiko jo pasiūlymai. O šiandien tai - papildoma ir smagi daug keliaujančio ir eksperimentuoti nevengiančio vyro veikla - www.creatingyourpersonalstyle.com


Tai sukelia minčių, kad visi mes turime daug talentų - kartais patys galime nustebti. Laikui bėgant sustiprėja tam tikros mūsų savybės, kurios, deriny su laiku, kitais žmonėmis, mūsų jausmais ir pojūčiais, galimybėmis, „sprogsta” į naują veiklą ar pomėgį. Taip iš ekonomistų tampame kūrėjais (paskutiniu metu dažniausiai mano sutinkamas „virsmas”), iš advokatų - muzikos vadybininkais, iš verslo entreprenerių - socialiniais enterpreneriais. Ir taip toliau. Bene žaviausias dalykas pasakyti sau, kad nieko tokio, jog nesu genijus vienoj srity. Kad nerealu dar darželyje žinoti, kuo būsiu užaugęs. Ir tiesiog nuostabu sugebėti panaudoti savo ekonomikos žinias kuriant dizainą, ar strateginį mąstymą - shoppingo patarimams.


Nesudėliokime patys savęs į lentynas:)


Žemiau - Davidas Goldsmithas apie shoppingą.

Susižavėję greitai paruošiamu ir skaniu WOK maistu kreipėmės į WOK TO WALK: duokite receptų! Bet pasirodo, atsidavimas wokinimui prasideda ne nuo įtraukiančio ingredientų miksavimo ir maišymo virš kaitrios ugnies, bet nuo pačios WOK keptuvės. Ta blizganti gražuolė parduotuvėse yra kaip žiemai neparuoštas automobilis. Jai reikia kaitrios ugnies ir besijungiančių metalų išbandymo, kaip skamba, hm?

Ir kai ji virsta padūmavusia, juoda keptuve, kurią mamos gal slapčia jums nematant bandytų nušveisti, jūs galite išdidžiai pradėti wokinti bei kurti savo WOK recepus. Mes užfiksavome WOK keptuvės metamorfozę:

Tad jei norite pradėti wokinti, būtinai pažiūrėkite video, kaip paruošti savąją WOK keptuvę! Skanių eksperimentų!

Tai nutiko jau seniai. Kai noko trešnės ir kaitriai švietė saulė, viename sode Vilniuje labai keistoje vietoje - tikroje lietuviškų obelų ir kalifornietiško peizažo dermėje - filmavome gyvojo maisto virtuvės virėją Liną Kesminą. Ši virtuvė - pagarba šviežiems vaisiams ir daržovėms, nes gaminant išsaugoma didžioji dalis vertingųjų medžiagų. Kaip? Maistas ruošiamas ne aukštesnėje nei 45 laipsnių temperatūroje. Kaip? Daiginamas, malamas, džiovinamas…

Štai, kaip skaniai atrodo gyvasis maistas:

O čia - bene skaniausių ledų iš migdolų pieno receptas:





Visiems susidomėjusiems siūlome aplankyti Lino puslapį www.gyvasmaistas.lt. Bei paskaityti ištrauką iš interviu! Į sveikatą!

Ištrauka iš interviu su Linu Kesminu

Kas tai yra gyvas maistas?

Tai yra tiesiog gyvas, nevirtas ir nekeptas maistas. Toks maistas yra gaminamas naudojant ne aukštesnę, nei 45 laipsniai temperatūrą (jei išvis ji yra naudojama). Tokiu būdu maiste išsaugomos veiklos maistinės medžiagos, nesunaikinami enzimai, vitaminai ir kitos naudingos medžiagos, esančios maisto produktuose. Taip pat nesukuriami toksiški ar sunkiai pasisavami junginiai, kurie atsiranda maisto produktus paveikiant aukštesne temperatūra. Gyvo maisto virtuvėje yra naudojami tokie maisto paruošimo būdai, kaip džiovinimas, mirkymas, daiginimas, lietuviams gerai žinomas fermentavimas arba rauginimas, malimas ir/arba smulkinimas ir sulčių spaudimas. Sultys spaudžiamos iš vaisių, daržovių ir iš įvairių žalumynų (prieskoninių žolelių, įvairių laukinių augalų). Žalumynai praturtina sultis dideliu kiekiu mineralų, kurie tokiu būdu yra lengviau ir greičiau pasisavinami, nei, tarkim, valgant didelį dubenį špinatų ar kitų žalumynų salotų.

Kur ir kada atsirado gyvas maistas?

Žmonės gyvą maistą valgė nuo pat savo atsiradimo – skynė nuo medžių, rinko ir rovė iš žemės įvairius vaisius, uogas, šakniavaisius, sėklas, įvairias žoleles. Vėliau, pradėjus naudoti ugnį, tobulinant įvairius įrankius ir atsirandant naujoms veikloms, žmonės ėmė keisti ir savo mitybos įpročius - atitolti nuo pradinių maisto gamybos būdų. Tačiau ir iki šių dienų beveik kiekvienoje pasaulio virtuvėje išliko gyvo maisto patiekalų (pvz. sašimi, įvairios salotos, gėrimai, totoriškas bifšteksas). Apie gyvą maistą, kaip apie atskirą virtuvę bei mitybos būdą, pradėta kalbėti gana seniai. Vieni pirmųjų rašytinių šaltinių, užsimenančių apie tai, yra eseniečių raštai, rasti prie Negyvosios jūros ir parašyti daugiau kaip prieš 2 tūkstančius metų.  XX a.  viduryje gyvo maisto idėją skatino ir platino armėnas Aterovas (Ter-Avanesian), kuris padarė žymią įtaką visam slavų pasauliui. O, pavyzdžiui, Amerikoje gyvo maisto tėvu yra laikomas lietuvis Viktoras Kulvinskas ir taip pat Lietuvoje gimusi Ann Wigmore. Indėlį į gyvo maisto kultūrą taip pat įdėjo amerikiečiai Paul’as Breg’as ir Herbert’as Shelton’as. Ilgainiui žmonės įprato valgyti nebe grynus produktus, o perdirbtus ir iš jų pagamintus patiekalus, tad šiandien gyvas maistas taip pat evoliucionavo į gurmanišką virtuvę, kad galėtų pasiekti žmones, nutolusius nuo sveikos mitybos. Ši gurmaniško gyvo maisto virtuvė, kuria aš domiuosi, atsirado ne per seniausiai, ir ją propaguoti labiau pradėjo amerikiečiai, kadangi jie vis skuba kažką išrasti, pagerinti ar patobulinti. Taigi, trumpiau tariant, gyvas maistas tai tiesiog grįžimas į praeitį prie žmogaus mitybos šaknų (“back to the roots”).

O gyvo maisto virtuvėje galima rasti sveikatai kenksmingų produktų ar patiekalų?

Kaip ir kiekvienoje virtuvėje yra visko. Kai kurie žmonės gali būti alergiški kai kuriems termiškai neapdorotiems produktams (pvz.: grikių daigams, ankštiniams augalams), kuriuose yra tam tikrų junginių, sukeliančių alergines reakcijas. Taip pat čia galioja taisyklė – kas per daug, tas nesveika. Pavyzdžiui, galima valgyti labai daug medaus, kuris, rodos, yra sveikas ir tinkamas gyvo maisto virtuvėje, tačiau per didelis jo kiekis gali ir pakenkti. Taigi, viskas priklauso nuo produkto kiekio, kurį žmogus suvartoja. Gurmaniško gyvo maisto virtuvėje taip pat yra patiekalų, kuriuose naudojama daug riešutų, kurie yra kaloringi, ir jeigu tų patiekalų valgysim perdaug ir būsim fiziškai pasyvūs, tai gali grėsti svorio padidėjimu ir pan. Bet esmė tokia, jog valgydamas natūralius produktus žmogus gauna daug daugiau vitaminų, mineralų, antioksidantų, fitomedžiagų, chlorofilo ir kitų naudingų medžiagų arba, kitaip tariant, sveikų kalorijų. Juk augalinė mityba pati iš savęs nėra tukinanti, todėl grėsmė tikrai mažesnė, nei valgant maistą, turinį tuščių kalorijų (pvz. pyragai iš miltų ir balto cukraus). Prieš pradedant maitintis gyvu maistu, žmogus turi pakeisti požiūrį į kai kuriuos dalykus – tiek į mitybą, tiek į gyvenimą – ir tuomet savaime viskas susidėlios. Na, arba suvokimas ateis palaipsniui.

Mes norėtume, kad daugiau žmonių skleistų savo talentus per „how to” video siužetus. Talentas - tai tavo unikalus gebėjimas. Nereikia išrasti laiko mašinų - nėrimas vašeliu yra įdomus ir daugiau žmonių ir jie norėtų pamatyti, kaip nusinerti unikalią beretę. Tai, ką mėgsti ir gali padaryti gerai, gali būti labai įdomu kitiems.


Todėl Login2009 konferencijoj pateikėm 10 esminių principų, kaip sukuri gerą „how to” video. Apie video galėtume kalbėti iš ties DAAAAUUUG, tačiau neturėjome tiek laiko, o man iš jaudulio ir balsas dingo vienu metu. Žemiau - mūsų skaidrės iš pranešimo. Kas norėtų sužinoti daugiau - rašykite giedre@eguru.lt

Šiandien „big day” man ir Linai. Kalbėsime LOGIN2009 tinklaraščių ir interneto konferencijoj. Nesvarbu, kad tik 20 minučių (tiesa, kai pasidaro baisu, tai padeda nes atrodo kažkoks tai „išgyvenamas” laiko tarpas). Tai, jau kaip supratote, šiek tiek nervinuosi. Dėl „kyborgo” mikrofono bei galimybės, kad dings balsas arba tekstas:)


Ši „big day” yra ir tam tikras virsmo taškas eguru. Kelių mėnesių nedovanotina tyla slėpė tai, kad eguru iš kelių žmonių veiklos virto į didesnį darinį, su daugiau užtikrintumo, daugiau planų, daugiau įdomaus video turinio - iš kurio nemaža dalis dar kadruotėse ar montažinėj. Taigi, tyliai dirbome ir stiprinome savo jėgas.


Per tą mėnesį prikaupiau begalę įžvalgų ir naujienų. Jei turėčiau amerikietišką background, sakyčiau jums „I’m gonna tell you 10 big things, that I’ve learned during this period”. Na, gal ir 10, gal daugiau, o gal mažiau. Būtinai apie juos rašysiu PERIODIŠKAI. Period. Ne tik apie eguru - vyksta tiek daug įdomių dalykų aplink… Krizė paskatino gimti puikius reiškinius, bet apie tai vėliau.


O dabar einu ruoštis:)

eguru.lt neseniai pristatė naują temą „Interjero dizainas” ir pakalbino pirmuosius šios temos guru - „Daiktų viešbutį”.

Nuo ko viskas prasidėjo? Gerai pagalvojus, veikiausiai nuo to, kai mes su Lina išleistuvių proga gavome dovanų ultra ryškių spalvų minkštučius vizitinių dėklus (tikra laimė, nes su Lina į verslo stilių nelabai norime „pereiti”) bei auksines, laimę nešančias kiškio letenėles. (Beje, pastarąją trinu kiekviena proga kai noriu, kad labiau sektųsi. Nesiskundžiu, bet gal yra kažkoks ritualas, kurio aš nežinau ir kuris sustiprintų poveikį?:)) Šie mieli daiktai buvo iš „Daiktų viešbučio” ir daugiau laimę nešančių kiškio letenėlių jie neturi - paskutinės atiteko mums.

Po kelių mėnesių, mums prireikė geros aplinkos filmavimui - su daug erdvės, įdomiu interjeru ir daug galimybių keisti vaizdą. Nepamenu, gal vėl tryniau kiškio letenėlę, bet toptelėjo mintis susisiekti su Aiste ir Dalia - „Daiktų viešbučio” koncepcijos, galerijos ir parduotuvės autorėmis. Rezultatas - inspiruojantys video, galimybė mums „įsibrauti” su savo komanda, technika ir triukšmu į jų ryškią, bet subtilią erdvę ir kiekvieną kartą paganyti akis bei pasijusti naujam, jaukiam kosmose įėjus iš purvinų ir pilkų gatvių (o kur pavasaris?)

Pirmo filmavimo metu smaginomės didžiulėj tuščioj erdvėj. Galėjom mėgautis kiekvienas savo balsu, nes labai aidėjo… Aistė ir Dalia rodė, kaip keisti interjero nuotaiką panaudojant sienų dekoro lipdukus, o vieną iš kėdžių per kelias minutes paverčiant „kėde-piratu”. Tiesa, savo kėdes versti galite tuo, kuo norite:)) Aš galvoju vieną pabandyti paversti „Lady in Red”.

Taip pat ruošiame video apie tai, kaip naujam gyvenimui prikelti senus baldus, paverčiant juos interjero akcentu. Man patinka mintis, kad idėja gali viską!

Turiu pasakyti, kad tuo metu filmuojant buvo sunku įsivaizduoti, kuo Aistė ir Dalia pavers šią erdvę.

Tačiau nepraėjus nei mėnesiui, įžengus pro duris patekome į inspiruojančią ir jaukią erdvę, kuria grožiesi iš tolo, bet dar labiau žaviesi pastebėjęs įvairias detales:

Matyt Aistė ir Dalia dar turi auksinių kiškio letenėlių :)) Kurias galima pavadinti tikėjimu idėja, begaliniu noru tai padaryti ir imunitetu krizės virusui bei pagundai priimti „patogius” sprendimus. Vien dėl to mes sakome - jos mūsų guru!

Sako, jei sapnuoji moterį su ūsais - laukia nemalonūs dalykai.

Konichiwa,

pasitikėk žmonėmis, kurie geba prakalbinti baltas sienas, o šimtų kvadratinių metrų patalpų dykynę paversti dizaino galerija!

Todėl, norėdami patys prisiliesti prie kūrybos interjere, ir perteikti šiek tiek inspiracijos Jums, kreipėmės į kūrybinį „Daiktų viešbučio” tandemą: Aistę ir Dalią. Ir jos atvėrė duris į „viešbutį”, kuriame gyvena daiktai - taip, o žmonės ateina su jais susitikti! Ant lovos laukia žvėrelių-pagalvėlių zoosodas, jaukiai sukritę, kažkas nematomas tarsi „svečiuojasi” prie vyšninio stalo su žaliu skėčiu ir mirksi akimis mistiniams „babaužiams” ant sienų. Kiek mato mano senos akys, formos, žaidimai, spalvos, ornamentai sukuria ypatingą ir žaismingą atmosferą, norisi paklaidžioti tarp daiktų, juos pakilnoti, paliesti.



Ten, kur šios merginos, gimsta kažkas naujo: dizaino parduotuvė ŠMC, interjero galerija ir parduotuvė Ševčenkos g., projektai, happeningai. Ką nuveikė „Daiktų viešbutis? Atidarė ir perkraustė dizaino galeriją ir parduotuvę. Sukūrė naują dizaino tašką „ŠMC parduotuvė”. Sukvietė lietuvių dizainerius dalyvauti „Daiktų bare” dizaino savaitės metu ir pirmame lietuviško dizaino turguje. Nuvežė lietuvišką dizainą pasirodyti Gdynios dizaino savaitėje, Lenkijoje. Sukūrė „ŠMC parduotuvės”, svečių namų „Old Market”, poilsio namų Palangoje, Eglės ir Skirmanto bei Justės interjerus. Tapo „Pravda” metų naujoku.

Sensei sudalyvavo pirmame filmavime! Ir susipažino su visa Eguru komanda!

Konichiwa,

pasitikėk žmogumi, kuris apkeliavo visą pasaulį ir sugebėjo išgyventi neįtikėtinose situacijose!

Todėl norėdami įtraukti aitrių Azijos kvapų, pasimėgauti “nūdlais” ir istorijomis kreipėmės į Andy Hernandezą - drąsų ir kūrybingą filipinietį, pabuvojusį 90 šalių tačiau atsimenantį, kurioje saloje jis ragavo būtent to skonio patiekalą. “Pradėjau užrašinėti savo prisiminimus, kad jų neužmirščiau” - teigia Andy ir priduria, kad galbūt ateity išleis ir savo knygą.

Andy Hernandezas - buvęs “Newsweek” fotografas, dirbęs “karštosiose vietose”. Jo objektyvas matė ne tik gražiausias pasaulio vietas, bet ir žiauriausius žmones - diktatorius, chuntų lyderius - ir beviltiškas situacijas karo zonose. Visi gyvenimo prieskoniai! Todėl “carpe diem” žymi tą jo gyvenimo etapą, kai Andy bastėsi po pasaulį, kūrybingai išsisukdavo iš sudėtingiausių situacijų ir leisdavo sau viską. Tada buvo išragauta gaulybė patiekalų įvairiausiose vietose, o namuose susikaupė ne tik šūsnis nuotraukų ir “Newsweek” viršelių, bet ir stirtos knygų, lėlių, plakatų, suvenyrų. Bet svarbiausia - prisiminimų ir įspūdžių, kurių dalis “keliauja” į patiekalus, kuriuos jis mėgsta ruošti savo šeimai ir draugams.

“Aš nesimokiau ruošti maisto ir darau tai instinktyviai” - šypsosi Andy. O mes pasikliaujam jo instinktais!

Sensei