Ir kai ji virsta padūmavusia, juoda keptuve, kurią mamos gal slapčia jums nematant bandytų nušveisti, jūs galite išdidžiai pradėti wokinti bei kurti savo WOK recepus. Mes užfiksavome WOK keptuvės metamorfozę:

Tad jei norite pradėti wokinti, būtinai pažiūrėkite video, kaip paruošti savąją WOK keptuvę! Skanių eksperimentų!

Štai, kaip skaniai atrodo gyvasis maistas:

O čia - bene skaniausių ledų iš migdolų pieno receptas:





Visiems susidomėjusiems siūlome aplankyti Lino puslapį www.gyvasmaistas.lt. Bei paskaityti ištrauką iš interviu! Į sveikatą!

Ištrauka iš interviu su Linu Kesminu

Kas tai yra gyvas maistas?

Tai yra tiesiog gyvas, nevirtas ir nekeptas maistas. Toks maistas yra gaminamas naudojant ne aukštesnę, nei 45 laipsniai temperatūrą (jei išvis ji yra naudojama). Tokiu būdu maiste išsaugomos veiklos maistinės medžiagos, nesunaikinami enzimai, vitaminai ir kitos naudingos medžiagos, esančios maisto produktuose. Taip pat nesukuriami toksiški ar sunkiai pasisavami junginiai, kurie atsiranda maisto produktus paveikiant aukštesne temperatūra. Gyvo maisto virtuvėje yra naudojami tokie maisto paruošimo būdai, kaip džiovinimas, mirkymas, daiginimas, lietuviams gerai žinomas fermentavimas arba rauginimas, malimas ir/arba smulkinimas ir sulčių spaudimas. Sultys spaudžiamos iš vaisių, daržovių ir iš įvairių žalumynų (prieskoninių žolelių, įvairių laukinių augalų). Žalumynai praturtina sultis dideliu kiekiu mineralų, kurie tokiu būdu yra lengviau ir greičiau pasisavinami, nei, tarkim, valgant didelį dubenį špinatų ar kitų žalumynų salotų.

Kur ir kada atsirado gyvas maistas?

Žmonės gyvą maistą valgė nuo pat savo atsiradimo – skynė nuo medžių, rinko ir rovė iš žemės įvairius vaisius, uogas, šakniavaisius, sėklas, įvairias žoleles. Vėliau, pradėjus naudoti ugnį, tobulinant įvairius įrankius ir atsirandant naujoms veikloms, žmonės ėmė keisti ir savo mitybos įpročius - atitolti nuo pradinių maisto gamybos būdų. Tačiau ir iki šių dienų beveik kiekvienoje pasaulio virtuvėje išliko gyvo maisto patiekalų (pvz. sašimi, įvairios salotos, gėrimai, totoriškas bifšteksas). Apie gyvą maistą, kaip apie atskirą virtuvę bei mitybos būdą, pradėta kalbėti gana seniai. Vieni pirmųjų rašytinių šaltinių, užsimenančių apie tai, yra eseniečių raštai, rasti prie Negyvosios jūros ir parašyti daugiau kaip prieš 2 tūkstančius metų.  XX a.  viduryje gyvo maisto idėją skatino ir platino armėnas Aterovas (Ter-Avanesian), kuris padarė žymią įtaką visam slavų pasauliui. O, pavyzdžiui, Amerikoje gyvo maisto tėvu yra laikomas lietuvis Viktoras Kulvinskas ir taip pat Lietuvoje gimusi Ann Wigmore. Indėlį į gyvo maisto kultūrą taip pat įdėjo amerikiečiai Paul’as Breg’as ir Herbert’as Shelton’as. Ilgainiui žmonės įprato valgyti nebe grynus produktus, o perdirbtus ir iš jų pagamintus patiekalus, tad šiandien gyvas maistas taip pat evoliucionavo į gurmanišką virtuvę, kad galėtų pasiekti žmones, nutolusius nuo sveikos mitybos. Ši gurmaniško gyvo maisto virtuvė, kuria aš domiuosi, atsirado ne per seniausiai, ir ją propaguoti labiau pradėjo amerikiečiai, kadangi jie vis skuba kažką išrasti, pagerinti ar patobulinti. Taigi, trumpiau tariant, gyvas maistas tai tiesiog grįžimas į praeitį prie žmogaus mitybos šaknų (“back to the roots”).

O gyvo maisto virtuvėje galima rasti sveikatai kenksmingų produktų ar patiekalų?

Kaip ir kiekvienoje virtuvėje yra visko. Kai kurie žmonės gali būti alergiški kai kuriems termiškai neapdorotiems produktams (pvz.: grikių daigams, ankštiniams augalams), kuriuose yra tam tikrų junginių, sukeliančių alergines reakcijas. Taip pat čia galioja taisyklė – kas per daug, tas nesveika. Pavyzdžiui, galima valgyti labai daug medaus, kuris, rodos, yra sveikas ir tinkamas gyvo maisto virtuvėje, tačiau per didelis jo kiekis gali ir pakenkti. Taigi, viskas priklauso nuo produkto kiekio, kurį žmogus suvartoja. Gurmaniško gyvo maisto virtuvėje taip pat yra patiekalų, kuriuose naudojama daug riešutų, kurie yra kaloringi, ir jeigu tų patiekalų valgysim perdaug ir būsim fiziškai pasyvūs, tai gali grėsti svorio padidėjimu ir pan. Bet esmė tokia, jog valgydamas natūralius produktus žmogus gauna daug daugiau vitaminų, mineralų, antioksidantų, fitomedžiagų, chlorofilo ir kitų naudingų medžiagų arba, kitaip tariant, sveikų kalorijų. Juk augalinė mityba pati iš savęs nėra tukinanti, todėl grėsmė tikrai mažesnė, nei valgant maistą, turinį tuščių kalorijų (pvz. pyragai iš miltų ir balto cukraus). Prieš pradedant maitintis gyvu maistu, žmogus turi pakeisti požiūrį į kai kuriuos dalykus – tiek į mitybą, tiek į gyvenimą – ir tuomet savaime viskas susidėlios. Na, arba suvokimas ateis palaipsniui.

Nuo ko viskas prasidėjo? Gerai pagalvojus, veikiausiai nuo to, kai mes su Lina išleistuvių proga gavome dovanų ultra ryškių spalvų minkštučius vizitinių dėklus (tikra laimė, nes su Lina į verslo stilių nelabai norime „pereiti”) bei auksines, laimę nešančias kiškio letenėles. (Beje, pastarąją trinu kiekviena proga kai noriu, kad labiau sektųsi. Nesiskundžiu, bet gal yra kažkoks ritualas, kurio aš nežinau ir kuris sustiprintų poveikį?:)) Šie mieli daiktai buvo iš „Daiktų viešbučio” ir daugiau laimę nešančių kiškio letenėlių jie neturi - paskutinės atiteko mums.

Po kelių mėnesių, mums prireikė geros aplinkos filmavimui - su daug erdvės, įdomiu interjeru ir daug galimybių keisti vaizdą. Nepamenu, gal vėl tryniau kiškio letenėlę, bet toptelėjo mintis susisiekti su Aiste ir Dalia - „Daiktų viešbučio” koncepcijos, galerijos ir parduotuvės autorėmis. Rezultatas - inspiruojantys video, galimybė mums „įsibrauti” su savo komanda, technika ir triukšmu į jų ryškią, bet subtilią erdvę ir kiekvieną kartą paganyti akis bei pasijusti naujam, jaukiam kosmose įėjus iš purvinų ir pilkų gatvių (o kur pavasaris?)

Pirmo filmavimo metu smaginomės didžiulėj tuščioj erdvėj. Galėjom mėgautis kiekvienas savo balsu, nes labai aidėjo… Aistė ir Dalia rodė, kaip keisti interjero nuotaiką panaudojant sienų dekoro lipdukus, o vieną iš kėdžių per kelias minutes paverčiant „kėde-piratu”. Tiesa, savo kėdes versti galite tuo, kuo norite:)) Aš galvoju vieną pabandyti paversti „Lady in Red”.

Taip pat ruošiame video apie tai, kaip naujam gyvenimui prikelti senus baldus, paverčiant juos interjero akcentu. Man patinka mintis, kad idėja gali viską!

Turiu pasakyti, kad tuo metu filmuojant buvo sunku įsivaizduoti, kuo Aistė ir Dalia pavers šią erdvę.

Tačiau nepraėjus nei mėnesiui, įžengus pro duris patekome į inspiruojančią ir jaukią erdvę, kuria grožiesi iš tolo, bet dar labiau žaviesi pastebėjęs įvairias detales:

Matyt Aistė ir Dalia dar turi auksinių kiškio letenėlių :)) Kurias galima pavadinti tikėjimu idėja, begaliniu noru tai padaryti ir imunitetu krizės virusui bei pagundai priimti „patogius” sprendimus. Vien dėl to mes sakome - jos mūsų guru!